Luko 21

₁Pakėlęs akis, Jėzus išvydo turtuolius, dedančius savo dovanas į aukų skrynią. ₂Jis pamatė ir vieną vargšę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius. ₃Ir jis tarė: „Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus. ₄Anie visi metė į aukų skrynią iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui“.

₅Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: ₆„Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“. ₇Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“

₈Jis pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ – ir: ‘Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos! ₉O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.

₁₀Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. ₁₁Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus.

₁₂Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. ₁₃Tada jums bus proga liudyti. ₁₄Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; ₁₅aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas.

₁₆Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. ₁₇Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. ₁₈Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. ₁₉Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę.

₂₀Kai matysite Jeruzalę, supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. ₂₁Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste, teišeina iš jo, kas apylinkėse, tenegrįžta. ₂₂Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai. ₂₃Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!

Baisi nelemtis užklups kraštą ir rūstybė šią tautą. ₂₄Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai.

₂₅Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. ₂₆Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. ₂₇Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. ₂₈Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.

₂₉Ir jis jiems pasakė palyginimą: „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. ₃₀Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą. ₃₁Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti. ₃₂Iš tiesų sakau jums: nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks. ₃₃Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

₃₄Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. ₃₅It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. ₃₆Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“.

₃₇Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje, o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne. ₃₈Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi jo pasiklausyti šventykloje.